pravartus reikšmė

Kas yra pravartus? pravartùs, -ì adj. (4) Yl; CII1101, Q593, MŽ571, N, [K] kuris praverčia, reikalingas: Kailiniai pravar̃tūs, kad šalta J. Pravartùs daiktas BŽ98. Mum dabar pravartùs būtų ir svetimas žmogus – vieniem jau sunkoka Trgn. Jam šita beletristikos forma pasirodė pravarčiausia LTII211. pravartù n.: Pravartu, kad atvažiavo sūnus J. Dabar būt jau ir pogulys pravartù Ds. Dėk ką nors ant stalo, sveteliui pravartu būtų apsišildyti LzP. Ir man berno pravartù Gmž. Tas žodynas pravartu turėti kiekvienam J.Jabl. Tokius svetelius pravarčiau būtų pasitikti su kirviu rankoje, negu su geru žodžiu V.Krėv.

pravartus sinonimai