pravirkdyti reikšmė

Kas yra pravirkdyti? pravìrkdyti tr. 1. R397, MŽ534, N, L, Š, LL211, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp padaryti, kad verktų: Pravìrkdė vaiką tas nedorėlis DŽ1. Pravìrkdė ana mane, kai papasakojo Klt. Daug pravìrkdžiau jaunųjų [per vestuves grieždamas] Alz. Ar atejo manę jaunuolėlės pragivìrkdytų (rd.) Užp. Pravìrkdytas vaikas net pažagsėdamas verkia Rod. Broleli mano, širdele mano, o kam pravirkdei savo sesulę TŽI197(Vlk). Uošvužėle mano, motinėle mano, kas pravìrkdė mergužėlę teip gailioms ašarėlėms? Niem15. Neužduodi močiai širdelės, nepravirkdi savo matutės NS552. Aš pravirkdžiaũ sesužėlę su meiliaisiais žodeliais JV417. Sulaužiau tiltuką bejodydamas, pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas KlvD57. Aš girtas parėjęs stalelį daužiau ir savo mergelę graudžiai pravirkdžiau DvD257. Mano kraują praliejo ir seną motulę ant ilgų dienų pravirkdė V.Krėv. Kas ir ką iš tamstos atleis, kas pravirkdys mane gerumu? J.Marcin. | prk.: Ruduo atėjo, ir šiaurys miškus pravirkdė S.Nėr. Akmenėlį šalia vieškelio pravirkdėt, nepravirkdėt tik tironų svetimų B.Braz. Kas bebrą pravirkdys, savo amžiuje labo neingys LKXIX219(A.Baran). ^ Rėkt tai jam nepirkt, o pravirkdýt tai negreit Ob. | refl. Blv, DŽ: Vaikai vėl prasivirkdė Žem. 2. prk. priversti išduoti į verksmą panašų garsą: Senis pravirkdė kanklių stygas rš. Vakarais pravirkdydavo savo armoniką LKXX419. ◊ síelą (šìrdį) pravìrkdyti NdŽ sugraudinti: Ašaros, riedančios per tėvo veidą, visada pravirkdo net nejausmingo žmogaus sielą I.Simon. Prie upių retėti sukruto tankynė, pravirkdė jau kirvis širdelę medinę TS 1900,1. \ virkdyti; apvirkdyti; įvirkdyti; išvirkdyti; nuvirkdyti; pavirkdyti; pravirkdyti; privirkdyti; suvirkdyti