prieauga reikšmė

Kas yra prieauga? príeauga sf. (1), prýauga (ž.) (1) 1. Krž ant ko ar šalia ko išaugęs gumbas, antauga, atauga: Cibulė su prýauga Lkv. Bulbių pryaugos priauga prie senų bulbių rūsy J. Kas randa rugį su pryaugelėms, tas ištekės, ves tą metą Šts. Iš beržo prýaugų daro tabokerkas, tos prýaugos nesproginė[ja] Šts. 2. ūgio ar apimties padidėjimas, priaugimas (ppr. apie medžius): Eglaitės auga labai gražiai. Jų metinė prieauga į aukštį siekia 0,2–0,3 m rš. Čia medžių prieaugą ypač sulaiko dažnos sausros sp. 3. atauga, atžala: Idant [avietės] neužgultų daržą arba daigyną, reik saugiai naują pryaugą šaknių nu kero nukirsti arba išrauti S.Dauk. Pryaugos medį, tą tęvesnį iš kamėno, nedėk į budinką – pūs Trk. 4. prieauglis: Dar gal būti anam i pryaugos (vaikų), da nesenas vyras Šts. 5. (neol.) lingv. formantas, intarpas: Žodyje apsiversti apsi- – prieauga A.Baran. Balsis ė, pailginąs paminėtą (tur-ė-ti) liemenį, nesivadina augmeniu, bet prieauga A.Baran.