puolinėti reikšmė

Kas yra puolinėti? puolinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. K iter. dem. pulti 1: Žvaigždutės puolinės, danguj vietos neturės (d.) Vrn. 2. H, R98, N iter. dem. pulti 5: Eidami tik svyrinėjam, klumpame ir puolinėjam prš. | Nepuolinėk (nemink ant kulnų)! Lp. ║ Bulbių pūrelis, daržo sklypelis, troba ir kitos kertelės, vis savo ir savo ... nė prieš ką lenkties, nė puolinėti Žem. Puolinėdami ant kelių, meldėsi jam BtMr15,19. 3. iter. dem. pulti 6: Mes visi tūleriopai puolinėjam prš. Kad jie iš silpnybės puolinėja, tai jie apgail iš širdies prš. 4. R iter. dem. pulti 20: Kad taip puolinėtų prie darbo Žem. Aš nenoru taip puolinė́ti, pamažu dirbu Krš. ║ skubiai kaitalioti veiksmo kryptį, vietą, bėgioti šen ir ten siekiant ko nors: Puolinė́ja kai višta su kiaušiniu OG335. Jis puolinėjo nuo vieno namo prie kito rš. ◊ į lõpą puolinė́ti žemintis: Nė vienai mergai nepuolinėjo į lopą Žem. \ puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolinėti