purus reikšmė

Kas yra purus? purùs, -ì adj. (4) 1. birus, minkštas, nesulipęs: Supūna, paliekta minkšta ta žemė, puri Plng. Purèsnė žemė, ir derlius geresnis Imb. Bulvės mėgsta nesunkią purią dirvą rš. Akėk, kol visa žemelė pasidarys purì kaip pūkas Ps. Lyjant į purų dirvožemį susigeria daugiau vandens, negu į supuolusį rš. Daržų žemė smulki ir puri rš. Purùs sniegas J. Pailsusias kojas vos ne vos galima ištraukti iš puraus, gilaus sniego rš. 2. VšR išakijęs, korėtas: Palangiškė duona y[ra] purì Grg. Pyragai bus purūs, bo geri miltai buvo Škn. Purì duona J. Kiaušinių trynius ištrinti su cukrum iki purios masės rš. 3. pasišiaušęs, išsiskleidęs, išsipūtęs: Purì tavo plaukai Krš. O jau purì buvo ta mano mučė Jrb. Minkštutė purùtė paduška Ėr. Tykiai leidosi saulė į purius debesis rš. 4. papurtęs, putlus: Jis ištiesė savo mažą purią ranką rš. Glaudė lūpas prie purių vaikų skruostų rš. Kaip grybas puode prakaituota ir puri nosis rš.

purus sinonimai

purus antonimai

Ką reiškia žodis purvabraidis? Visi terminai iš raidės P.