pusvaikis reikšmė

Kas yra pusvaikis? pùsvaikis sm. (1) 1. I, NdŽ šiek tiek paaugęs vaikas, paauglys: Jis da buvo toks pùsvaikis Mžš. Aš jau buvau geras pùsvaikis, ka pas mumis atsirado blėkiniai viedrai Plt. Metais, veidu ir menkumu dar kūdikis, stogu jau buvo lyg pusvaikis Vaižg. Toks pùsvaikis jau stogais eina Krš. Ne vien didiejai ir pusvaikiai buvo teip skudriais ir veikliais S.Dauk. Aš dar pùsvaikelis ta buvau, kaip ana pradėta budavoti, kad akmenis pudamentuo vežėm Pln. Aš paaugau jaunutis, beveik pusvaikė̃lis (d.) Ds. 2. pusbernis, samdinys: Iš piemens nespėjau išeiti, už pùsvaikį turėjau pristoti Krš. Pernai už piemenį buvo, šįmet už pùsvaikį prilygo Skd. Jau penkioleka metų turi, galėsi stoti pas muni už pùsvaikį Lž. Geras pùsvaikis atliekta tą patį, ką ir didelis vaikis Vvr. Matai, pusvaikį samdyti gausiu LzP. Pusvaikis dvariškis, glėbį rykščių atlakinęs, pametė asloje ir buvo bebėgąs, kad nematytų kankinamų žmonių KlbVI19. Ka pùsvaikelis liuob išeita su žambiu, liuob šokinės teip po vagą, į visas puses brauks prakaitą par kaktą Pln. Jauni pusvaikeliai, dalgį betindamys, būs ir užmigę Plt.