rezginė reikšmė

Kas yra rezginė? rẽzginė sf. (1), rezgìnė (2), rezginė̃ (3b) NdŽ, Plv 1. ppr. pl. N, Bd naginė: Rezgìnės [K]. Rẽzgines darė iš skūros Dov. Rẽzginė pasiūta iš odos Yl. Į tas rezgines apsiavęs buvo, kaip basas, lengvai eit buvo Dov. Rẽzgines ne jeib kas moka paraukti Skd. Klumpiai i rẽzginės buvo vaikiuo Lnk. Į darbą buvo rẽzginės kojoms Lkž. Apsiauk rẽzgines – kojas nušalsi Plng. Apsiauk rẽzgines, kad kojų nepasmegtumi Skd. Viena rezginė̃ nusmukti norėjo MitI343(Prk). Motriškųjų avalai buvo kaip jei vyriškųjų – rezginės ar vyženos S.Dauk. ^ Lūpa kaip rezginė (didelė, atvipusi) Plng. Jai gėda turėti tokį vargingą tėvą… Je, je, kad iš apvarčio rezginė pasidaro (iš neturtingo turtingu tampa) I.Simon. 2. Plv žr. rezginės 1. 3. doklas: Senovės buvo rẽzginės su dviem rankenom, nešė pašarus Btg. Rẽzginė ėdesiui nešti Pnd. 4. žr. rezginėlės: Nereik ne malti, ne kulti, ne kepti, tik nueik, dėk į rezgìnę [duoną] ir eik sau numie Vgr. ║ kiekis, telpantis į tokį tinklelį: Atnešiau pilną rẽzginę obuolių Brž. 5. ppr. pl. Skd kojinė: Pirkau naujas rezgines Krtn. 6. scom. kas apsileidęs ar nenuovokus, menko proto: Kodėl neimi tos mergaitės? – Kam man reikia rezginė̃s! Slk. Ot rẽzginė boba: nieko gero nepadariusi, išėjo Pn.