rėžtuvas reikšmė
Kas yra rėžtuvas? 1 rėžtùvas sm. (2) DŽ 1. įrankis, prietaisas kam rėžti, pjauti, įbrėžti: Sakinimo rėžiams rėžti vartojami specialūs rėžtuvai su dozatoriais rš. Ši ritė sujungta su virbalu, kurio gale pritvirtintas rėžtuvas sp. Ana suraižė plonas drobeles be siūlo, be peilio, be rėžtuvelio (d.) ž. 2. SD329, Sut, N, [K], D.Pošk raižiko, graverio įrankis: Geniali poeto K. Donelaičio plunksna, kaip ir bevardžių liaudies menininkų rėžtuvai, pagimdė ištisą žmogiškųjų tipų – tragiškų ir groteskinių – plejadą E.Miež. Apimetė tai (auksinius papuošalus) rėžtuvu ir padarė iš to lietą telą Ch2Moz32,4. 3. M prie plūgo pritaisytas peilis velėnai rėžti: Pūdymą arsim, tai rėžtuvą iš plūgo gali išsukt Krp. Rėžtuvais veją rėžė, kad plėšimus darė, ir su žambiu vertė atrėžtą žemę Šts. 4. įrankis stiklui rėžti, rėžiklis: Rėžtùvuo deimantas iškrito Brs. Su tuo rėžtuvu negal stiklo beparaižyti Šts.
2 rėžtùvas, -ė smob. (2) raižytojas, skulptorius: Su rėžtu rėžtùvas rėžia J.