rumus reikšmė

Kas yra rumus? rumùs, -ì adj. (4) NdŽ, KŽ 1. žr. ramus 2: Rumùs arklys traukia rumiai, t. y. vienaip, vienu įstingu eina, netrūkčioja J. rumiaĩ adv. J: Tą vargą rumiai kentėjo S.Dauk. 2. Slnt, Ms rambus, tingus: Ana buvo rumì, t. y. nerūpestinga, ir dėl to ištuko J. Mano bėrasis toks rumus arklys, be botego nė iš vietos negaliu važiuoti Krtn. rumiaĩ adv.: Rumiaĩ gul šuo J. 3. S.Dauk sunkus, svarus. rumiaĩ adv. S.Dauk. 4. duslus, tylus: Rumaus balso varpai, kad skambina, kaip po žeme Brs.