tingus reikšmė
Kas yra tingus? tingùs, -ì adj. (4) K 1. DP392, SD179, Q176, R, R353, MŽ, MŽ177, N, Kos56, M, Rtr, LL40, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Brb, Snt, Dg tingintis, nenorintis dirbti, vangus: Tinginu, tingumi, tinginiu darau SD131. Tingùs nepaslenka darbą dirbti J. Netingùs žmogus Žrm. Anas, diedas, netingùs krapštyties Švnč. Netingùs: jau sutemę, o dár dirba – tvartą stato Pv. Anas netingùs buvo – ažminkė itą duoną, iškepė Grv. O viską moka, o netingùs Stk. Aš netingùs žmogus buvau Rod. Netingùs buvo pašnekėt Lp. Senelis tai jis netingùs grajyt Upn. Ana netingì, mokėjo giedot, kap jauna buvo Dv. Tas muno sūnus dideliai tingùs Vkš. Tiek buvo palikusi tingì, o dikta, o graži Trk. O ka vienas būs darbštesnis, antras tingèsnis, būs gerai Vž. Mergikė tingèsnė – klapt klapt su batais [bėgo] Lk. Jei [pavasarį] pamatai pirmiausia varlę ar slieką, tai būsi visus metus tingus, nedarbštus LTR(Bd). Kurs tingus yra, tame kaip tik auga visa, kas bloga, ir visa, kas gera, nyksta Vd. Tomkus nei tingus, nei girtuoklis, vienok be žmonos negalėtų taip turtingai gyventi LzP. Ei, tingus tingus mano bernelis sunkių darbelių dirbti JD183. Reik todrin, idant byskupas būtų… netingus Mž29. Buvo užšalęs ir labai tingus maldoj DK128. Trečias ižkarojimas tarno tingaũs yra ižg visų didžiausias DP391. Esmi tingus prašyme ir dėkavojime MT144. | Tingùs arklys J. Paskui kitos iš tų bičių, katros tingesnios, koriūse tūpė Nz. Ans paūbau[ja], pats tingiáusis miškinis balandis Sd. Nognai tingùs arklys – vos pastyrena Pln. | prk.: O paikieji ir tingiõs širdies tikėjimop DP189. O paikieji ir tingios širdies ant tikėjimo visam tam, ką pasakė pranašai SPII236. Tingią ir užšalusią širdį tau pavedu M.Valanč. ^ Pakol tingusis pasijudins, vikrusis padirbs LTR. tingù n. NdŽ, KŽ, Pc, tiñgu NdŽ, KŽ: Įsistovėjom vienoj vietoj, tai tingù dabar kitur kraustytis Š. Jau tingù buvo ir eit mojavon Pl. Uogas tingù rinkt Skr. Tingu jam buvo ir galvą paversti, ir ranką pakelti V.Krėv. Martynas visiškai sulėtina žingsnį. Jam darosi tingu I.Simon. tiñgiai adv. KII144, K, DŽ, NdŽ, tingiaĩ KI424; SD62, Sut, N: Kekeržuoju, tingiai krutu SD32. Turliojuosi, tingiai ižsirenku ir pradėmi ką dirbt SD21. Tai jis mala tep tingiai Graž. Teip nelaimingai ir tingiai valdė vyskupystę Pš. Dabar gal tingiai siuva kraučiai Ml. Tingiai tiesia ranką ir, paėmęs taurę, atgeria V.Krėv. Ne tingiai mes duokim dėkas PK82. O mes atadavėjui teip dosniam teip tingiai tarnaujame DP290. Seka, bet nepanoksta (nepaveja) tie, kurie … tingiaĩ žangsto DP489. | Kelis kartus tingiai supapnojo gandras I.Simon. Kitame tvartų gale tingiai gromuliuoja karvė V.Bub. | prk.: Baltos Nemuno bangelės tingiai tingiai rangės S.Nėr. Tingiai ripuliuodama banga dyla V. Myk-Put. 2. DŽ, NdŽ, Snt, Bsg, Pc, Mžš keliantis, varantis tingulį, sunkus: Tingùs oras – tik gult ir gulėt Dkš. Šiandie oras tingùs: nesinori keltis, traukia an miegą Ėr. Šiandien toki tingì – ir darbas neina į madą Vkš. Šiandien tokia tingi diena – apypietė gerai laikyt Kt. tingù n.: Oras apyvėsis, ne taip tingù NdŽ. ◊ tiñgiosios dùjos; rš azotas.