senauti reikšmė

Kas yra senauti? senáuti, -áuja, -ãvo intr. 1. LVIII693, Skr, Šk, Upt, Šd, Ukm šnekėti kaip senam, rodyti savo išmintį, daug kalbėti, stėnauti: Toks jau iš to vaiko dodonė: tik šneka, senauja Lkš. Senáuji ir manai, kad gražu Pžrl. Tokiam jaunam dar nepridera senáuti Srv. Jeigu senáusi, greit pasensi Grk. Kai vaikas senáuja, nebegerai Vad. Ant prysko susėdę senauja Ln. Bepigu jiems senauti, mūsų, tų „paikų senių“, prakaitu ir ašaromis išpuoselėtiems Vaižg. 2. NdŽ lėtai kalbėti. 3. senti: Kai jauna buvau – graži buvau, o dabar reikia senáut be dalios Rod. \ senauti; apsisenauti; nusenauti; pasenauti