skambt reikšmė

Kas yra skambt? skam̃bt interj. NdŽ, skámbt 1. kartojant nusakomas važiavimas su žvangalais: Skámbt skámbt i važiuo[ja] [piršliai] su žaržolais DūnŽ. 2. suskambėjimui reikšti: Tik skámbt langas, stiklų ka prižiro! Erž. Anas su pagaliu taukšt per nugarą – tik skambt, ir paliko didžiausias katilas [pinigų] begulįs LTsIV570. 3. sudavimui, sušėrimui nusakyti: Skámbt su lazda par galvą Šts. Skambt į galvą kaip į puodą Lk. 4. kartojant reiškia skambinimą, griežimą: Tas žmogus su muzika skámbt skámbt, o žydas vali šokti Užv. 5. staigiam veiksmui žymėti: Karvė skámbt ir padvėsė Šts. Skambt ir nebliko košės, suvalgėm Ggr.