skelbinti reikšmė

Kas yra skelbinti? skélbinti, -ina, -ino BŽ310, NdŽ, Gršl, skelbìnti, -ìna, -ìno DŽ, NdŽ, Als, Ms cur. 1 skelbti: 1. Pamestus daiktus radęs, ar skelbinai ir atidavei, ar sau užturėjai? P. Paskiaus vyskupai kiekvienas savo vyskupystė[je] tus įstatymus skelbino po bažnyčias visims žmonėms M.Valanč. 2. Pats neskelbk ir par kitą neskelbìnk tos kalbos niekam J. Buvo skelbinta, kad lytai darbus sutęs, o nusidarbavom Šts. Vėl senas buvo skélbinamas, ka tat aukso piningų turįs Gd. | refl.: Ana skelbìnas esanti bagota J. Nors Marijona jau trečio[je] parapijo[je] skélbinasi, kad iš Amerikos tūkstantes gavusi, o piršlių kaip nėr, taip nėr Vkš. ^ Skelbìnos šventas, o nebuvo nė išganytas Štk. 3. Rtr cur. 1 skelbti 4: Sueidamys į bursą, viens kitą moko ir raštus skelbina S.Dauk. 4. cur. 1 skelbti 7: Mokytiniai Viešpaties neliaudavos skelbinti Jėzaus brš. \ skelbinti; apskelbinti; išskelbinti; paskelbinti; praskelbinti