skėlimas reikšmė
Kas yra skėlimas? skėlìmas sm. (2) DŽ, NdŽ, skė́limas (1) K, Rtr; Sut, N 1. → skelti 1: Skaldymas, skėlimas SD138. Medžio skė́limas J. Paplauša yra skieda nuo skė́limo J. Tai skė́limas! Pagalį kaip nešiote išnešiojo DūnŽ. Po tekinimo pareit plunksnos į skėlimo darbinyčią Kel1881,51. 2. NdŽ → skelti 6: Visai netikęs išradimas vaikus bausti skėlimu į ausį TS1900,9. 3. NdŽ → skelti 7. 4. → skelti 10: Tuo galvos skėlimù nebeturiu kur ir pasdėt Trgn. Šitokiuo skėlimù negyvensiu Ds. 5. NdŽ → skelti 14: Nuolatinis skėlimas kortomis dažnai pasunkindavo jam gyvenimą LzP. 6. tarpkojis: Tas žmogus mažu skė́limu Šts. 7. NdŽ praskiepas, prašiepas. \ skėlimas; antskėlimas; atskėlimas; įskėlimas; išskėlimas; nuskėlimas; perskėlimas; praskėlimas; priskėlimas