sliūkinti reikšmė
Kas yra sliūkinti? sliū̃kinti (-yti Jrb), -ina, -ino intr. šnek. 1. J, DŽ, NdŽ, Rmš, Vl, Gršl lėtai eiti, slimpinti: Dar vos švinta, o jis jau sliūkina nuo vienos kameros durų prie kitos rš. Iš vieno kiemo išėjo Šileika. Sliūkino kaip permuštas J.Avyž. Sliū̃kina koja už kojos – kada jis nueis! Ig. Ateina vakaras, tai jis ir sliū̃kina kur nors Pžrl. Ko tep sliū̃kini kap bestrėnis prie varškės! Pjv. Sliūkina kaip šuva iš baliaus Ssk. Kur sliū̃kini dabar lyg šuo, uodegą pamezgęs? Jrb. Čia dabar sliū̃kina kai vilkas – eik oran! (sakoma šuniui) Kp. Tas šuo turbūt pasiutęs, kad tik sliū̃kina galvą nuleidęs Mrj. 2. sėlinti: Iki pusės krūmų sliū̃kydavau kap katė prie pelės, o kitą pusę bėgdavau kap kurtas Vlkv. Katė sliū̃kina prie žvirblių būrio Rs. Žiūrėk, šuva sliūkina – jau neš mėsą Skrd. \ sliūkinti; atsliūkinti; įsliūkinti; išsliūkinti; nusliūkinti; pasliūkinti; parsliūkinti; prasliūkinti; prisliūkinti; užsliūkinti
sliūkinti junginiai
- (į)sliūkinti