slūginė reikšmė

Kas yra slūginė? ×slū̃ginė sf. (1) K, Sch131, Šlu; Q122,335, CII2, H, R, MŽ, N, BS134, Tat tarnaitė, ,,slūga“: Merga yra gaspadoriaus duktė, o slū̃ginė – pasamdyta pas svetimą J. Tarnaitės tai mieste, o šiaip slū̃ginė Rg. Be slū̃ginės ji nė žingsnio negali Snt. O išaušus jau taip daugel ašarų verkė, kad jo slū̃ginės ir bernai visi nusigando K.Donel. Atiduokit šitai slūginei algą nutrauktą brš. Graži gaspadinė, dar gražesnė jos slūginė KlvD294. Slūginelė CII2, N. Slūginaitė N.