spragtelėti reikšmė
Kas yra spragtelėti? spràgtelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo; Rtr, Ser 1. intr. DŽ kiek suspragsėti, suspragėti, sutraškėti nuo karščio ar šalčio: Žarija spràgtelėjo NdŽ. Krosnelėje kada ne kada spragtelėdavo rusenantis eglinis pagalys rš. | prk.: Nė spràgtelėti (žodžio ištarti) neduoda NdŽ. 2. tr. DŽ1 atidaryti ar uždaryti, jungti, spustelėti su garsu: Moteris spragtelėjo rankinuką ir išsitraukė iš jo telegramą V.Bub. Įeina jauna laikraščio korespondentė, išsiima raudonais apdarais bloknotėlį, spragtelia šratinuką V.Bub. Danutė spragtelėjo elektros jungiklį J.Dov. ║ intr. atsidaryti ar užsidaryti su garsu: Iš kiemo išdardėjo brikelė, spragtelėjo vartų spyna rš. 3. intr. nutrūkti su garsu: Jam spràgtelėjo viena spyruoklė NdŽ. 4. intr. nuo karščio atsprogus išlėkti: Kap spràgtelėjo žarijukė iš pečiaus, ko tik akin nepataikė Kpč. 5. intr. NdŽ, DŽ, KŽ suspragsėti (pirštais): Pasigardžiuodamas net spragtelėjo pirštais sp. 6. intr. DŽ, Grž taukštelėti sprigtu: Priejęs spragtelėsu su didžiuoju pirštu tau į kaktą Pln. Kad spràgtelėjau, net ašaros iššoko Alk. Prikabinėtojas nusijuokė ir spragtelėjo dviem pirštais pabarzdėn J.Dov. 7. intr. staiga pašokti, šoktelėti: Jokūbas lyg didelis žiogas spragtelėjo į nugrynintą vietą iš šieno Vaižg. Iš lovos Levukas kaip žirnis spragtelėjo J.Paukš. 8. intr. NdŽ su garsu pabučiuoti: Spragtelėtumei į ranką, kad tik tave vestų Žem.