stalčius reikšmė

Kas yra stalčius? 1 stálčius (sl.?) sm. (1) 1. J, M, Rtr, Š, FrnW, DŽ, KŽ, Mžk, Užv, Btg, Grdž, Kp, Grv į stalą, spintą įstumiama dėžė: Pasidirbdinau stalą su dviem stálčiais Up. Ka tas šėpas be stálčiaus, be nieko Trk. Išimk iš stálčiaus duoną Grš. Kas atliko, dėk į stálčių Dkš. Motina, pradariusi stalčių, išėmė šaltas bulbes ir keletą saujų pabėrė ant stalo LzP. Tas į stalčiùką [paslėpė] piningus Lk. Daba y[ra] stalčẽlius, aš aną užrakinu Lž. ^ Pilnas stalčius baltų šaukštelių (dantys) LTsV548(An). ║ prk. mašinos kėbulas:pirmu važiavau tame stálčiuo, paskuo kabino[je] Nt. 2. skiedras pjaunanti mašinos dalis: Stálčius gerai griebia Alk. 3. LKAI136(Grz) girnalovis.
2 ×stálčius (plg. l. stolec) sm. (1) FrnW; MP91 teisėjo kėdė, sostas: Sėdi ant stalčiaus teisybės, teisini nekaltybes Mž398. Nesa visi turėsim būti po stalčiaus (krėslo sūdo) Christaus BB2PvK5,10. Pastatyti yra stalčiūs sūdo PK92.

stalčius sinonimai

Ką reiškia žodis stalėrius? Visi terminai iš raidės S.