striugas reikšmė

Kas yra striugas? striùgas, -à adj. (4) K, Š, Rtr, NdŽ; L žr. 2 striukas: 1. Sut Šuo su striugà uodega KI32. Tas kuolas bus striùgas Grk. Tavo dalgiakotis visai striùgas Žg. Toks striugùtis tas ežeriukas, tę jo visai nieko nėr Smln. striùga n. NdŽ: ^ Juo striuga, juo trūksta Sln. striugaĩ adv. K: Šuniui uodegą striugaĩ nukirsti KI722. ║ su trumpa, nukirsta uodega: Striùgas šuo KŽ. 2. Aukšta, laiba dėl bajoro , striugà, kresna dėl ūktverio JV987. Miežiai striugì buvo Šl. Striùgas miškas Žg. Striugì linai KŽ. 3. Sk Ajė, ajė, ka ta vasara striugà! Vgr. | Ilgieji ir striugieji balsiai A1883,205. striugaĩ adv.: Striugaĩ dirbo vyrai Šl. Striugaĩ viešėjo Žg. 4. Šlv Pomietis mano striugà visai Sln.