suėdimas reikšmė

Kas yra suėdimas? suėdìmas sm. (2) 1. → suėsti 1: Prasikaltėlius ten mesdavo an suėdimo (ps.) Brt. Vidurių uždegimas paeina nuo aštrių daiktų suėdimo rš. 2. → suėsti 5: Navatnas rankos suėdìmas – po vienu spaugu (uodai sukandžiojo) Pc. Nu to blakių suė́dimo visas sonas">šonas buvo pūslėms apejęs Vvr. 3. refl. → suėsti 9 (refl.): Jis iš susiėdìmo mirė VšR. 4. → suėsti 11: Klebonas gavo jį raminti, kad lietuviška kalba tai dar ne ėdimas, ypač nesuėdimas lenkų Vaižg. | refl.: Ta kova turės pasibaigti susiėdimu kits kito Vaižg. \ ėdimas; apėdimas; atėdimas; išėdimas; nuėdimas; paėdimas; persiėdimas; priėdimas; suėdimas; užėdimas