sultė reikšmė

Kas yra sultė? sùltė sf. sing. (1) NdŽ 1. Lž žr. sultys 1: Neskani ta [agurkų] sùltė DūnŽ. Sėtiniai daug sùltės tura Grg. Katrie diegiukai gyvybės, sùltės turėjo, tie prygijo Grd. | prk.: Savo tokius miškus išteriojo dėl prakeiktai sultei (degtinei) Dr. ║ Visa sùltė ištraukta [iš mėsos], kur ten būs sotės Krš. | prk.: Aštuoniasdešimt metų – visa sùltė iščiulpta DūnŽ. 2. Slnt, Mžk, Lpl žr. sultis 2: Ka su sùlte aptekusi y[ra] meisa, ta jau neprieita ne musys, ne kirminai Plng. Ant sviesto turi būti sùltės, tatai ans gerai įsūdytas laikos Štk. Druskos į súltę reikia dėti tiek, kad, įmesta į sùltę, žalia bulbė plūduriuotų Vkš. Sultė nubėgo nu kopūstų Brs. Verda bulves apvalias, kurias valgo su druska arba dažo silkių sultėj M.Valanč. 3. žr. sultys 4: Pypkos sùltės antdėjau, i prẽjo Pln.