supliupti reikšmė

Kas yra supliupti? supliùpti intr. 1. imti rėkti, šaukti: „Vagie, vagie, vagie!“ – supliupo velnias nesavu balsu SI215. 2. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Supliupo juokties ponas ir visa šeimyna BsPII294. 3. Up sudribti, suglebti, susmukti: Supliùpo drabužis be klejonkos Šts. Kelnės ant kojų supliùpusios J. Į stakles riesdama nesmauk par rankas – audeklas supliùps Šts. | prk.: Supliùpusi, sugriuvusi dabar mūsų soda, kad kamarninkas žemę dalija Šts. 4. sukristi, susileisti (verdant): Ko tu bulbų nedaboji užkaitus – supliùpę košėn Ml. 5. apsileisti, ištižti: Kol jauni, dar stengias susitvarkyti; kai apsiveda, ir suplium̃pa Trg. Ans supliùpęs, t. y. ištižęs J. Runci (katino vardas), i tu toks supliùpęs (sumenkęs, nusilpęs) palikai! Trk. 6. NdŽ užsinorėti lakstytis, krėktis. | menk.: Ta Zopė čystai supliùpo, pati lenda pri vyrų Trk. \ pliupti; įpliupti; išpliupti; nupliupti; papliupti; prapliupti; pripliupti; supliupti; užpliupti