surūdėti reikšmė

Kas yra surūdėti? surūdė́ti žr. 1 surūdyti: 1. Yl, Vž, Plng Sùrūdžia greitai tie dratai Grd. Cidabrai sùrūdžia žemėj Skdv. Ka tas peilis yra ne surūdė́jęs, ne nieko Trk. Su tokiu surū̃dėjusiu dratu [koją] parsidūrė! Krš. Paliko [plūgą lauke], i dribso surū̃dėjęs Rdn. Rado surūdė́jusį peiluką Pj. Surū̃dėjusi kanikė, jau čia ne pienuo Krš. Geriau žemė[je] piningai būs, surū̃dės, ale nepaliks giminei, vaikuon Pvn. Rūdėjo rakteliai, rūdė[ja] jutrinelės, surūdėjo aukso žiedas ant baltų rankelių D71. Kame buvai, sūneli, kame vaikštinėjai, kame tavo pentineliai šviesūs surūdėjo? KlpD40. Auksas ir sidabras jūsų surūdėjo Sut. Surūdu N. 2. Surū̃dėjusi ta meisa, kirminiukai raitos Krš. Pernykščiai tie, surū̃dėję lašiniai Pp. Paleido pigiau, i tus surū̃dėjusius [lašinius] išpardavė Krš. 3. Kauleliai vieni žemelė[je] surū̃dės Užv. | prk.: Surū̃dėsi ir tu par laiką Šll. \ rūdėti; aprūdėti; įrūdėti; išrūdėti; nurūdėti; parūdėti; perrūdėti; surūdėti; užrūdėti