sušvinkti reikšmė

Kas yra sušvinkti? sušvìnkti intr. NdŽ, KŽ 1. Rtr, BŽ455 gendant susmirsti: Mėsa sušvìnkusi, t. y. pasmirdusi J. Padėjo sušvìnkusios jautienos Trg. Tie kiaušiniai jau sušvìnkę, musėt seni jau yra Rd. Kopūstai jau visai sušvìnkę Žg. Lavonas sušvìnko Krkl. Duona supelėjusi, sušvinkusi, suzmekusi gaišina sveikatą IM1878,20. 2. Brs pasidaryti smirdinčiam, prisigerti blogo kvapo; skleisti smarvę: Žmogus sušvìnkęs Pl. Oras čystas ir nesušvinkęs prš. Vaikščioja lyg šeškas sušvìnkęs Pjv. | prk.: Tiktai supuvę ir kiaurai sušvinkę žmonės gali guostis pasiremdami praeitimi rš. 3. apipūti, sušusti, supelėti: Šienas, dobilai sušvìnko Vb. Šienas per tuos lietus kupečiuos net sušvìnkęs Slm. Ženklas [šieno] užsidegimo esąs sušvinkęs, paplėkęs smirdėjimas LC1885,32. 4. šiltai būnant suvysti, suminkštėti: Pečius nelabai šiltas, obuoliai nesudžiūvo, o tik sušvìnko Krik. Medis žalias, marko[je] išmirkęs, sušvìnksta ir sunkus tampa J. Pirty kliūgelės greitai sušvìnksta Pbr. 5. DŽ prk. būti blogos nuotaikos, piktam, surūgusiam, susiraukusiam: Kodė gi šiandie tokia sušvinkus? Upt. \ švinkti; apšvinkti; įšvinkti; pašvinkti; peršvinkti; prašvinkti; prišvinkti; sušvinkti