sužibti reikšmė

Kas yra sužibti? sužìbti Rtr 1. intr. NdŽ, DŽ1 sušvisti: Sužìbo danguj žvaigždelės Š. Iš debesų sužìbo mėnulis BŽ28. Languose žiburėliai sužibo E.Miež. Surūkusioje pirkioje sužimba spingsulė K.Bor. Liepsna kilstelėjo, sužibo skaisčiai ir užgeso A.Vaičiul. Šūvių ugnys vėl sužibdavo, lyg šviečią nakties vabalai A.Rūt. Greičiau į gelmę, atilsį, ramybę, – jau dega žvaigždės aukštumoj sužibę B.Braz. | prk.: Jis (Maironis) daugiausia klausydavosi, stebėdavo, kartais giliai apie kažin ką įsigalvodavo – turbūt netikėtai sužibusias įkvėpimo kibirkštis gaudydavo LKXXI497. Sužibo viltis rš. 2. tr. sužiebti, uždegti: Sužìbti žiburius Lp. | refl.: Pačios žvakės susižìbo Rod. 3. intr. NdŽ sublizgėti: Balsvos [spyglės] akys sužimba žaliai it katės sp. Viešpatie, ką jie iš tavęs padarė, – šnapštelėjo ji, ir akyse sužibo ašaros J.Jank. Gaili ašarėlė akyse sužibo S.Nėr. 4. intr. prk. imti reikšti kokį nusiteikimą, suspindėti (apie akis, veidą): Džiaugsmu sužibo akys rš. Jo veidas sužibo kaip saulė brš. \ žibti; antžibti; apžibti; įžibti; nužibti; pažibti; peržibti; pražibti; sužibti; užžibti