pražibti reikšmė

Kas yra pražibti? pražìbti intr. NdŽ 1. Sut, OGLII319 nušvisti, sužibti: Iš ūmo pamatė, kad pražìbo jam žiburėlis Pn. Jau pražìbo diena, t. y. saulėta atsirado J. Žvaigždės pražibo ant dangaus ir išnyko A1886,88. Rodos, jog šviesesniai saulė pražibo M.Valanč. O štai angelas Viešpaties pristojo, ir šviesybė pražibo namuose BtApD12,7. Tatai ne dovanai buvo, kas teip nepaprasto pražìbo DP590. Marijos pribuvimu visas pasaulis pražimba DP616. | prk.: Kadangi neregėjo dievystės Christaus, bet truputį šviesybės, kuri iž kūno jo kaip pro plyšelį jam pražibo SPII32. Kryžius visoje savo galybėje pražibo brš. 2. prk. sublizgėti (apie akis, veidą): O kada išgirdo tas urėdas, tai jam ir akys pražibo iš to džiaugsmo BsPII65–66(Kln). Ir pražìbo veidas jo kaip saulė, o rūbai jo tapo balti kaip sniegas DP591. \ žibti; antžibti; apžibti; įžibti; nužibti; pažibti; peržibti; pražibti; sužibti; užžibti