švaika reikšmė

Kas yra švaika? ךváika (plg. l. szwajka, vok. dial. schweike) sf. (1) 1. NdŽ, Sr, Yl, Slnt, Kal, Gršl, Ms, Plt, Lž, Žr, Šll virbalas (ppr. medinis) kuodeliui prie prievarpstės prismeigti: Su šváika kuodelį priver[ia], prirem[ia] prie pryvarptės J. Dėdė liūb švaikẽlę iškaroliuos, išpjaustinės i širdelėms, i gėlelėms Trk. ^ Ot merga be pigūros, kaip šváika! Žd. 2. Kos55, NdŽ, Jn(Kv), Rs, Užp, Rš, Ln, Vv, Grš, Vs, Krsn, Bd, Lp, Rod didelė specialios paskirties adata su plačia ausimi; tam tikra yla: Į švaiką įveria užrauką rš. Kailinius visada su šváika siuva Užv. Paskolyk šváiką – reikia maišai siūt Všk. Įverk šváikon virvelę ir pamušk vyžas Kp. Nulaužiau šváiką ir dar̃ neturiu kuom kraitelės pastaisyt Dsm. ^ Ir išlindo kaip šváika iš maišo Kair. Mūs sartoj tai tep kap šváika Ūd. ║ prk. ppr. apie liesą, judrų gyvulį: Jau kap mūs šito sartukė tai čysta šváika! Ūd. Toj mūs šváika kiaulaitė gal jau nei nenuspenės Mrs. 3. Vb, Škn krapštukas pypkės kandikliui pravalyti: Ant lango visas dėdės turtas: pypkė, šváika ir taboka Ppl. Duok šváikos, mano cibukas užtuko Grv. 4. scom. NdŽ, Alz, Šts, Ms, Brs menk. lengvabūdis, vėjavaikis: Ale tas negalėjo atvažiuoti, šváika toks Gršl. Tokios šváikos mun nepirškiat Šts. Šitas gi, žinai, šváika: tai in tę, tai in tę laksto Pv. Eik tu, švaika! Blnk. ^ Ir tu, Onut, kalbi kaip šváika nežinodama Ldk.