sveikėti reikšmė

Kas yra sveikėti? sveikė́ti, -ė́ja (sveĩki, sveĩkia), -ė́jo intr. 1. DŽ, NdŽ, KŽ eiti sveikyn, sveikti: Ligonė jau sveikė́[ja] J. Kiekvienas turi taip sveikėti, kad jam nebebūtų reikalo apsisvaiginti Vd. 2. būti sveikam: Kur jis tau besveikė̃s, šitiek pergyvenęs Sb. 3. refl. impers. jaustis sveikam (ppr. su neiginiu): Atsikėliau, ale nesisveĩkia: galva sopa LKT288(Ker). Kaip tik nesisveĩkia, tai viskas negerai Krd. Po operacijos vis nesisveĩki i nesisveĩki Švnč. Jam šiandiej nesisveĩki Ktk. Nesìsveiki, reiks jau numirt Pls. Jei sveikė̃sis, važiuosiu turgun Rod. Koleik man sveikė́jos, tai dirbau pamazku Lz. Juokies, kol sveĩkias po krūtine Tvr. Vaikui nesisveikia, ir per miegą dažnai suverkdo Rod. ^ Gerai jis man pasiuvo užusegtą, sveikėtųs jam! (toks sveikatos linkėjimas) Kb. Sveikė́tųs, tai dar čia marčios likus [skepetukė] Rdm. \ sveikėti; apsveikėti; atsisveikėti; įsisveikėti; išsisveikėti; pasveikėti; prasveikėti; susveikėti