svetinti reikšmė

Kas yra svetinti? svẽtinti (-yti), -ina, -ino tr. NdŽ 1. N, KŽ, A.Baran laikyti svečiu ar viešnia, elgtis kaip su svečiu: Aš noriu būt savas, o jie man' svẽtina Sb. Koks darbas yra, pri tokio eina – niekas nebesvẽtina Plt. Juos priėmusi, vaišinanti, svetinanti S.Dauk. 2. refl. Ser svečiuotis: Svẽtinas antra diena – taip retai atvažiuo[ja] DūnŽ. Svẽtinaus ilgai pas juos Vl. Jis svẽtinas ir greitai apsisvetins, apsipras su visais J. Kad nesutiks ūkvaiziuos, nebsvẽtinsis pas kavalierių J. 3. refl. Mc, DūnŽ, Vn, Grdm, Trg, Klm, Vkš, Akm jaustis svečiu, varžytis, prašydintis: Ko svẽtinys kaip didelis svetys? Krš. Prašom nesisvẽtinti DŽ. Nesvẽtinkis, valgyk viską, būk numiškis! Šv. 4. refl. labai svetingai priimti, bičiuliauti su svečiais: Nesvẽtinkis su svečiais, bo paskui neatsiginsi nuo jųjų J. 5. vaišinti: Jaunikis nebeturėjo svečius savo kuo svetinti BPI174. 6. Rtr, BŽ177, Ser, KŽ supažindinti. | refl. K, Rtr, BŽ177, KŽ. 7. NdŽ žr. svetiminti. \ svetinti; apsvetinti; atsvetinti; įsisvetinti; pasvetinti