švilpikas reikšmė

Kas yra švilpikas? 1 švilpìkas sm. (2) 1. Dgl žr. 1 švilpukas 1: Piemenys tik švilpia ir švilpia švilpìkais Mlt. Dūdeles sukdavom, švilpikùs darydavom Trgn. 2. Rtr, E, DŽ, NdŽ, KŽ zool. voverinių šeimos graužikas (Marmota): Stepinis švilpìkas (M. bobak) LTEXI48. Alpinis švilpìkas (M. marmota) LTEXI48. Kalnų švilpikas EncIII122. Tyrų švilpìkas BŽ13. Švilpikas skirias nuo voverės sudribusiu kūnu, trumpa uodega ir kitoniškais dantimis Blv. 3. Kair, Šd, Prn, Zr zool. varnėnas, šnekutis (Sturnus vulgaris): Jau parlėkė švilpìkai Ldvn. Na, ką tau bloga darė mūsų sodelio švilpikas? Vaižg. 4. ppr. pl. DŽ, NdŽ, Pv, Švn, PnmA, Rmš, Vlkj, Št, Srv, Apt, Btg, Pn, Krkn, Rgv, Rd, Jnšk, Ssk, Dl, Švnč, Dbk, Ds, Vb, Ppl iš miltų ar bulvių ant rėčio susukamas kukulis; virtų ir grūstų bulvių sklindis: Bandukų išsikepdavo, švilpìkų bulbienių, i gana LKT182(Prnv). Visa draugė valgo švilpikùs Trak. Bulves sutrina, prideda miltų, iškela – ir švilpìkai Stk. Tai skanumas švilpìkų: gali ir be taukų valgyt Klov. Švilpìkai saldūs, svieste plaukia – neatsivalgai! Ar. Švilpìkų privalgęs, gali storiausius sienojus raičiot Dglš. ^ Ar nenori kinkibezdų su švilpìkais? (sakoma nenorinčiam valgyti paduoto valgio) Grž. 5. ppr. pl. J.Balč(Rk) Kūčioms kepamas miltinis kukuliukas, prėskutis, parpelis. 6. Mrj žr. švilpijonas. 7. rš bot. raukšlėtasis gudukas (Rozites caperata).
2 švilpìkas, -ė smob. (2) 1. K, BŽ504, Rtr, NdŽ, KŽ, Grž Antis švilpikė Ser. 2. kas švaisto, prašvilpia turtą: Dvarponiai buvo dideli švilpikai savo turtų LMD. Et, toks švilpìkas – kas rankoj, tas burnoj (greit viską išleidžia)! Jnšk. Tas brolis nemokė[jo] gyvęt, toks švilpikė̃lis Gs. 3. Tsk kas nepastovus, nerimtas: Kas ten gyvens su tokiu kalnų švilpikù: švilpė i nušvilpė par moteris Jnš. Tu gal užsidedi su švilpikais Tat.

švilpikas junginiai

• Alpinis švilpikas, Geltonpilvis švilpikas, Miškinis švilpikas, Stepinis švilpikas, Žilasis švilpikas