skanumas reikšmė
Kas yra skanumas? skanùmas sm. (2) K, Š, Rtr; Q218, R268, N, I → skanus: 1. DŽ Kas skanùmas keptų obulų! KlvrŽ. O skanùmas žemuogių, ka išsirpsta! Kv. O daba ne tas pyragas bekvepa, ne ten bė[ra] tokie skanùmai: kožną dieną ano y[ra], nebibrangini KlvrŽ. Baisus skanumas tų silkių! Ps. Liežuvį nusikąsi iš skanùmo Krš. Tos mėselės koks skanumas! Valgyt – vienas malonumas B.Sruog. Skanumėlis – nors ausis draskyk! Kp. ^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neišpasakytas (medus) LTR(Mrj). Devyni skanùmai, o dešimtas ir teip sau (šeimininkė juokais atsako į pagyrimą) Svn. Tai skanu – aštuoniolika skanumų LTR(Pnd). Apsistok skanume (baik, užteks) Kv. Palauk skanume! (sakoma tam, kas pradžioje ką giria, nežinodamas, kaip toliau bus) VP36. 2. Aš paskaičiau naują jo veikalą dideliu neskanumu Vaižg. 3. skonis: Bulbės pavytę, iš kur bebus skanùmas?! Mžš. Kokio anie to skanùmo buvo, neatmenu Trk. Nežinojom, kokio skanùmo medus yr LKT82(Pln). Kopūstai nė kokio skanùmo neturiantys Krtn. Skanumas to valgio buvo tolygus miltams, su medumi maišytims S.Stan. Įdėjęs ing burną, pažinsi anų (uogų) skanumą I. Ligotas … skanumo nenujaučia SE160. 4. skanumynas, skanėstas: Jeigu atras kur svogūną, pasidarys tikrą skanumą rš.