tirštis reikšmė

Kas yra tirštis? tir̃štis, tir̃ščio (-ies) sm. (2) Š, DŽ, NdŽ; Ser 1. tiršta masė: Dujų pavidalo grynanglis pamažu virto skysčiu arba tirščiu rš. Katras nepataikęs iki kelių įsmuko juodan kaip degutas tirštin Vaižg. Jis merkė į tąsų dažų tirštį teptuką ir švelniai vedžiojo aukštyn, žemyn sp. 2. žr. tirštimas 1: Jam kad tik blandi [sriuba], o man skysčiukas sau, tirščiùkas sau Erž. 3. Snt, Mrj tirštumas: Kas tir̃štis tir̃štis košės! Krš. Tai tir̃štis tos sriubos – nė pasemt negalima Skr. Tiršties saikas I. 4. vešlumas, tankumas: O jau tir̃štis dobilų, o jau gražumas! Skr. 5. gausumas, tankis: [Gyventojų] daugis, tirštis ir prieauglis prieš karą K.Būg. 6. susitvenkimas: Dėl miglos begalinio tirščio nieko nebuvo galima matyti rš. ║ susitvenkusi masė: Baltame rūko tirštyje visą laiką stovi dvi didelės, mėlynos, ašarotos akys E.Miež. 7. žr. tirštynė: Gali dieną naktį brukinėtis žmonių tirštyje ir niekas tau nieko nešnipštelės Vaižg. Kai įstrigo Kuprius priemenėj į bobų tirštį, tai nė iš vietos rš.