trūkinti reikšmė

Kas yra trūkinti? 1 trū́kinti, -ina, -ino NdŽ, KŽ, trūkìnti (-ýti), -ìna, -ìno NdŽ; DŽ1 1. caus. trūkti: 1. NdŽ, KŽ. | refl. NdŽ. 2. KŽ Kam trūkini jo kalbą, t. y. partrauki kalbantį?! J. Kalbantį trūkinti N. Privežimą tavorų trūkinti N. 3. tr. NdŽ kamuoti, varginti (ppr. ką sunkiai dirbant, tampant). | refl.: Trū́kintis, galuotis, trūkį gauti BŽ263. Varle tu, ar tau trūkýtis reikia su šitais akmenais?! Rtn. Nestrūkýk, vaikeli, tokius rąstus kilodamas patrūksi Lp. Trūkìnasi vaikas su abuoliu, iž visų jėgų tęsia Drsk. 4. DŽ, NdŽ caus. trūkti 12: Tuojau karvę pradėsiu trūkýt Snt. Kai trūkìno karvę, mislino, kad telinga, tada gal kiek ir davė šiaudų Slm. Perniai trūkìno trūkìno [karvę], norėjo užleist, ale išsimetė Slm. ◊ juokaĩs trū́kinti BŽ250 labai juokinti. kū̃dikį trū́kinti; N nutraukti nėštumą, daryti abortą. \ trūkinti; patrūkinti; pratrūkinti; užtrūkinti
2 trū̃kinti, -ina, -ino intr. lėtai, nerangiai eiti, sliūkinti.