uoginis reikšmė

Kas yra uoginis? 1 úoginis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ, uogìnis (2) I, NdŽ, KŽ, LKAI81(Prk) 1. Enc IX595, DŽ1 auginantis, vedantis uogas: Vaismedžiai ir uoginiai augalai priklauso nedaugeliui botaninių šeimų rš. Uoginių augalų yra kultūrinių ir laukinių rš. Avietės – seniausia uoginė kultūra, apie kurią buvo kalbama dar IV a. rš. Uoginis pūslažiedis (Cucubalus baccifer) F, LBŽ, LFIII325. Lukštas uogìnis (Calla palustris) I. ║ auginantis, vedantis vaisius, panašius į uogas: Uoginis kukmedis (Taxus baccata) rš. 2. tinkamas augti uogas vedantiems augalams: Ne úoginė žemė čia, uogų nebus Klt. 3. kuris uogos pavidalo, kvapo, būdingas uogoms: Uoginis kaulavaisis BTŽ. Uoginis kankorėžis BTŽ. 4. mėgstantis uogas; mintantis uogomis: Ans (strazdas) toksai uogìnis paukštis Sd. | Uogìnės bobos jau eina uogaut Mrj. 5. skirtas uogoms, susijęs su uogomis: Tas y[ra] uogìnis kiocis Lkž. Úoginėj skrynelėj turėjau kralkų parvasar Klt. 6. tinkamas uogoms rinkti: Čėsas pats uogìnis LzŽ. 7. NdŽ, Klt iš uogų, su uogomis pagamintas: Úoginis kisielius tai gardu, kai išverdi Lb. Ažu úoginį gardesnis avižinis kisielius Trgn. Úoginis pyragas DŽ. 8. NdŽ, ŽŪŽ99 uogoms kenkiantis: Blakė uoginė (Carpocoris baccarum) E.
2 úoginis, -ė smob. (1), uogìnis (2) kas mėgsta uogas: Mūsų tai visi úoginiai: vakare su pienu vis valgo Slm. Aš tai jau baisiai uogìnis Slv.