vaikininkė reikšmė

Kas yra vaikininkė? 1 vaikiniñkė sf. (2) NdŽ, DŽ1, LKGI341, Pln, KlvrŽ, Kal, Lž mergina, mėgstanti suktis apie vaikius: Didelė vaikiniñkė buvau: jauna būdama ejau su vaikiais kaip pasiutusi Šts. A matai, koki tavo duktė yr, vaikiniñkė, – pri vaikių lėkti o lėkti End. Aš tokios vaikiniñkės mergės nenoru samdyti Vkš.
2 vaikiniñkė sf. (2) 1. NdŽ vaikų turinti moteris: Vaikiniñkė esi, ko eitì šokti Sg. 2. NdŽ menk. mergina su vaiku: Liks senmerge, kaip ta Garšvos Ona, kurią visi vaikininke vadina J.Paukš.
3 vaikiniñkė (-ỹkė Pš) adj. f. (2) NdŽ, vaĩkininkė (1) Prk turinti jauniklių; laikoma veislei, veislinė: Kame ta višta vaikiniñkė bėra? Slnt. Ji pasimato vaikininkės kiaulės persekinėjama LC1889,31. Vaikininkė kiaulė apraišo I.Simon. | sf.: Kažkur dingo vaikiniñkė su savo viščiukais Gr.