varinčius reikšmė

Kas yra varinčius? 1 ×variñčius (hibr.) sm. (2) 1. Rs varovas, varinėtojas: Varinčius, kurs varo laukan gyvuolius J. Variñčius bandos gale eina i mato, kaip gyvuoliai, kaip viskas Jrb. | Seniau, kai su maniežine kuldavo, tai da ir varinčiaus reikdavo Rs. Ka variñčiaus nėra, i pats būtum valktį išsivertęs: vadžias ant sprando – i versk Vdžg. 2. gainiotojas, vaikytojas, (medžioklės) varovas: Į girią kad eina medžiot, vedas varinčiùs ir nešas barškučius Skr. Kai varinčius išgirdau, po berželiu palindau LTR(Prnv). 3. „kiaulę“ varantis žaidėjas: Variñčius įsto[ja] į dvarą, jei nespėji sugrįžt LKT167(Vdžg). 4. varinėjamasis žaidimas: Eita variñčių, katras katrą nuvarys J.Jabl.
2 ×variñčius (hibr.) sm. (2) NdŽ, KŽ, Rš, Pst, Ml, Ck, Klt, Dglš, Pg; Mt, LBŽ, EncIV218 vaistinis pataisas (Lycopodium annotinum): Kai kur tarp didesnių kemsuotų krūmų auga varinčius, tokia labai žalia garbanota žolė, vaistas nuo išgąsčio A.Mišk. Anas – variñčius išeina kaip ir pataisai, jo pirštai krūvytėj suaugę į viršų Vdn. Variñčius vienastypelis auga Kzt. Variñčius skirias nuo pataisų: pataisai driekias pagal žemę, o variñčius tuoj dygsta iš žemių Sb. Variñčium tuo vaikus girdžia nuo išgąsčio Kli.

varinčius junginiai

• Pataisas varinčius