vėlinti reikšmė
Kas yra vėlinti? vė̃linti (-yti), -ina, -ino K, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. M, LL130, Rtr daryti ką vėliau negu reikia, nesuspėti, vėluoti: Kam vė̃lini svadinti diegus? J. Vėlinant sėją dirvos vis labiau įdrėksta ir rugiams gerai sudygti darosi mažiau tinkamos rš. Oi, mergele lelijėle, nevėlyki pusrytėlių LTR(Mrj). | refl. Sut, K, LL177, J, Rtr, NdŽ, KŽ: Jis visada vė̃linasi į pamokas DŽ1. Jis vis papratęs vėlytis – vis vėlinas ir vėlinas Šn. Laikraštis neturi medegos! Per tai vėlinasi, o baugu – neapstotų V.Kudir. ^ Eina – kojos atsikišę, šikna vėlinasi Dkš. 2. tr. S.Dauk daryti, kad vėluotų, gaišinti, trukinti: Kas jumis, svoteliai, vėlino vėlino? – Žyčytas žirgelis vėlino vėlino JV525. | refl.: Jau nesivėlykit, ba bus tamsios naktys NS637. 3. intr. atsilikti: Mūsų laikrodis penkiom minutėm vė̃lina Š. ^ Vė̃lina kaip Mikalojaus kalendorius (apie smarkiai vėluojantį laikrodį) Šk. | refl.: Šis laikrodis vėlinas L. Dziegorius vė̃linas adyna Ds. \ vėlinti; nuvėlinti; pavėlinti; privėlinti; suvėlinti; užvėlinti