vientulis reikšmė

Kas yra vientulis? 1 vientùlis, -ė (plg. la. vientulis) smob. (2) BŽ284, NdŽ, víentulis (1) JI3, Š, FrnW, KŽ, vientulỹs, -ė̃ (3a) DŽ, NdŽ 1. JI3, BŽ284, FrnW kas neturi artimųjų, gyvena vienas: Vienas žmogus našlaitis, vientulis gyveno miške atstu nuo miesto Blv. Kaipgi dabar ta akla vientulė moteris su savo dviem ožkom ir amžinai dūzgiančiu rateliu? L.Dovyd. Vientuliu grynu te pasijusi, po svetimųjų priežiūra būsi LTR(RdN). ║ kas neturi sutuoktinio, viengungis: Vientulỹs dar tebesi, oje, oje! Krš. Niekada aš nevesiu ir paliksiu vientulys rš. 2. M, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsiskyrėlis, vienišius: Kaip vientulis gyveno šv. Antanas TS1903,2b(Sab). ║ E kas nemėgsta būriuotis: Jaguaras gyvena visus metus vientuliu Blv.
2 vientùlis, -ė adj. (2) NdŽ, vientulỹs, -ė̃ (3a) K.Būg(Jnš) vienišas: Aš jaučiausi toks vientulis, prislėgtas ir nusivylęs rš. Jau jai buvę taip tuščia ir nuobodu pasauly, jinai jaučiusis tokia vientulė, tokis kapo šaltis ją gobęs Db. | prk.: Mano gyvenimas liūdnas ir vientulis TS1902,4–5b. Pilnatis švietė aukštai mėlyname skliaute, didinga, vientulė, maloninga V.Kam.
3 víentulis, -ė adj, (1); K.Būg(Jnš) kuris vienodo storio per visą ilgį, tolydus: Lydys jau gražiausia žuvis – storas, víentulis, neplakanas Lnkv.