vietovė reikšmė
Kas yra vietovė? vietóvė sf. (1) BŽ513, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; D.Pošk, L, Rtr, ŽŪŽ61 1. žemės paviršiaus vieta: Atvira vietovė rš. Miškinga vietovė rš. Vietovės klimatas GTŽ. Ta vietovė, kurioje stovėjo mano tėvų trobelė, buvo labai šlapia, nyki, apaugusi alksnynais, karklais rš. Vietovės savitumas dar labiau išryškėjo pastačius bažnyčią rš. Raistą daugelis vaizduojasi kaip labai niūrią, šlapią, be gyvybės vietovę rš. Nauji miestai ir miesteliai buvo kuriami rečiau apgyventose vietovėse rš. | prk.: Jug žemė – ašarų vietovė! Ir nelaimingas tas žmogus, kurs veido ašara neplovė Mair. 2. gyvenamoji vieta: Iš XIII amžiaus Žiemgalos vietovių šiandie pridera lietuviams Sidabra (ties Joniškiu), Žagarė ir Raktuvės kalnas K.Būg. Tas daugiavardiškumas pasireiškia ir Sūduvos išeivių kitose Lietuvos vietose įkurtų vietovių pavadinimuose EncV1337(A.Sal). | nj.: Kas te: kaimas ar vietovė kokia? Mžš. Tai da papasakosiu čia apie tokią vietóvę miške Grš. ║ G120 miestas: Pilys, rūmai, žynyčios suardytos, vietovės, arba miestai, nudeginti S.Dauk. Vietovė Mosėdis iki šiol tebėra S.Dauk. ║ visi kokioje vietoje gyvenantys žmonės: Visa vietovė veizėjo į Atiko elgimos S.Dauk. 3. G120, M sutvirtinta vieta, tvirtovė.
vietovė junginiai
- jautri vietovė, kaimo vietovė, saugoma vietovė
- jautri vietovė, lengvai pažeidžiama vietovė, saugoma vietovė