vodyti reikšmė

Kas yra vodyti? ×võdyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. wadzić, brus. вaдзiць) 1. intr. Lex73, Q433, SD1179,212, ŽCh273, Kos58, Sut, A1883,127, M, L, LVIV492, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, Pln, Krž, Slm, On kenkti, daryti žalą: Ar võdys ligoniui obulys? J. Man niekas nevõdija; aš ką pavalgau, tas gerai Vžns. Sūris tai nevõdija: varškė, sūris i seniem labai gerai Mžš. Alaus padariau, ta iš miežių, geras – toks ta liuob nevõdys Žd. Man tie dūmai nieko nevõdija Jnšk. Matai, arielko[je] cukraus yr i visko – anam tas baisiai võdija Trk. Kai žmogus silpnesnis, vodija visa kas Ps. Dobilas iš ryto võdija karvei Klt. Šlapi pagada didžiai apyniams vodija S.Dauk. O jei tokia moteriškė nebus aptepta, bet čysta, tada jai nevodys (kenks), jog ji galės sunki būti BB4Moz5,28. Negali gerti; nu arielkos antai kaip vodija žmoguo Trk. Tik negerk, nieko neimk, nei alaus, nei arielkos – viskas võdija Sug. Nieko nevodis, gali maudytis Pn. Kad bitės įkanda, nieko nevõdija Skd. Nusispardęs būs [vaikas], kaip ledelis sušalęs, o nieko nevõdys Sd. ^ Par daugumą visa võdija Vžns. Darbas žmoguo nevõdija Klm. Blogam daiktui nigdi nevõdija Krd. 2. intr., tr. SD1212, N, K, KŽ kliudyti, trukdyti: Ką võdija jį tokios štukos? BM39(Slm). Jei apaštalamus võdija priėmimop Dvasios Š. kūniškas regėjimas V. Christaus…, kaipog daugesn neprimanumis bus priėmimop Dvasios Š., kuriemus dabar gardi žemiški daktai DP216. 3. intr., tr. Trgn [i]veikti, turėti įtakos:

Ką reiškia žodis vodėtis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai