vypt reikšmė

Kas yra vypt? výpt interj. 1. DŽ, NdŽ išsiviepimui, burnos pravėrimui, staigiam vyptelėjimui pažymėti: Výpt ir susijuokiau, puolė [tardytojas] pri munęs Grd. Jos ką nors klausk, tai ji šypt výpt Ll. Šypt výpt, uodegą kraipo – mergų mada Krš. Nepatiko valgis, výpt ir išsiviepė kai kumelė, atmesdama lūpą Škn. Visi juokas, ana nė výpt KlvrŽ. Nė mirkt, nė výpt – nėko nepasakė Šts. Ano negal įklabinti: biškį vypt i vėl nėko KlvrŽ. Šneka šneka šneka, kaip baiga šnekėti – výpt visa Lk. Kaip i merga, vypt krypt – tokios veislės Krš. Katinas veizėdamas į žvirblį výpt vaipos, seilę ryna, uostus kraipo Žr. Katinas, žiūrėdamas į žvirblį, vypt, lypt! Žem. 2. kartojant nusakomas vaipymasis: Výpt výpt i pralėkė pro šalį Vn. Pamaiva: tik výpt výpt, laksto dantis rodydama Up. | Katinas výpt výpt, startelė žybt žybt (d.) Kv. 3. staigiam kryptelėjimui žymėti: Výpt i nusviedžiau nuo savęs Klt.