žabtas reikšmė
Kas yra žabtas? 1 žãbtas sm. (2) 1. J žr. žabtai 1: Pro duris pamatė arklio žãbtą Šlv. 2. skruostas, veidas: Į pradžią tas guzas kilo an sprando, o dabar kyla an žãbto Jrb. 3. sing. maistas: Nė kokio žabto neturiu į burną įdėti J.
2 žãbtas scom. (2) DŽ menk. 1. Gž, Ss labai valgus žmogus, besotis: Šitas vaikas tikras žãbtas, negali privalgyt Ldvn. Tie žãbtai surijo lašinius Rod. Tik nevalgyk pirmas, tu žabte, palik dar jaunesniem VšR. 2. Slv akiplėša, įžūlėlis: Baisus žãbtas Lkš. Sunku su jąj susitaikyt, tokia, matai, žabtẽlis Gs. Žãbtą neperšnekėsi Lkš.
3 žãbtas, -à adj. (4) 1. JI455, NdŽ, Dkš daug norintis, godus: Koks tu, vaikeli, žãbtas, tau vis negana Mrj. Tai žãbtas – primanęs viską suspringtų Ig. Nebūk toks žãbtas, ir tau da liks Snt. Kurs daug nori visokių daiktų, tas žãbtas J. | Tai žabtas ant darbo jis Ss. 2. Vlkv žr. žabtus 1: Toks piemenys, o žiūrėk, koks jau žãbtas Slv. Kudė tu toks žãbtas, reikia dėdei sakyti „jūs“ Bgt.