žaibinis reikšmė
Kas yra žaibinis? žaibìnis, -ė adj. (2) 1. sukeltas žaibo: Žaibìnė šviesa NdŽ. 2. kuris žaibo pavidalo: Žiedas buvo ornamentuotas žaibiniu zigzagu rš. 3. prk. staigus, greitas: Žaibìnis šuolis NdŽ. Reikėjo privalomai lankyti paskaitas ir seminarus, būdavo žaibiniai rašto darbeliai – patikrinimai P.Andr. Ima dabar už telegrafieravimą, arba žinios žaibinį pasiuntimą, … dvilinkai tiek nekaip pirma Kel1870,204. ◊ žaibìnis pùstas (postas BzF201) KII224; KlvK95 telegrafas: Telegrafai, žaibiniais pustais vadinamieji, eina ne tiktai per viso svieto žemes, bet ir per vandenis LC1878,18. Per žaibinį pustą parlėkė mums ta žinia Kel1860,28.