žir reikšmė

Kas yra žir? žìr interj. NdŽ, žir̃ 1. pabirimui, išbėrimui žymėti: Velnias žir̃ piningus i pabėrė ant aslos (ps.) Ll. Aguonos tik žir̃ iš karvelės tiesios ausies (ps.) Rod. Kaip davė vaiduokliui į sprandą, žir̃ ir pabiro pinigai (ps.) Skr. 2. kartojant nusakomas brūkščiojimas: Aš tik žir̃ žir̃ su ledžingoms Dr. Žir̃ žir̃ degtuką į skverną Š(Sl). 3. kartojant nusakomas trūkinėjimas, plyšinėjimas: Ledas žir žir, visas linksta, siūbuo[ja], bet nelūžta LTR(Klp). Popierį žir žir ir suplėšė Rod. 4. prazvimbimui nusakyti: Kad aš ejau karvės kelti, žir̃ pralėkė kulkos Krt. Par viršų galvos žìr tik kulipkos Adm. 5. kartojant nusakomas ūžimas: Man tą galvą ūžia, zvimbia – žir̃ žir̃ žir̃ Mžš. An to kalno buvo pušelė ir žir̃ žir̃, vėjas kap papučia – grajina muzika Vlk. 6. staigiam veiksmui nusakyti: Jonukas žir ir pakepė šitą raganą (ps.) Mlt.