žliaubti reikšmė

Kas yra žliaubti? žliaũbti, -ia, -ė DŽ, NdŽ 1. tr., intr. DŽ, DrskŽ, Ps, Vb, Grž, Nj, Rm, Šd, Upt, Ssk, Grk, Mrj, Lp godžiai ėsti, ryti, žlembti: Karvė pelus žliaubia Dj. Žliaubia [arkliai] už abiejų ausų, kad traška avižėlė su vikiu J.Balt. 2. tr. menk. godžiai valgyti, ryti: Kai rytoj atneš ėsti, tu pulk visa burna žliaubti J.Balč. Senis be dantų, o žėk (žiūrėk), kaip košelieną žliaũbia! Ėr. 3. intr. Kos58, J, KŽ, Klov, Sml, Rm menk. verkti, žliumbti: Ko jis teip žliaũbia? J.Jabl(Pšl). Žliaũbia kap po tėvi ar po motkai Vlk. Ka duosiu aš tau par snerglę, žinosi nežliaũbt! Jnšk. ^ Ko žliaubì, ar neėdęs, ar nespringęs?! Grž. 4. tr. menk. griebti, grobti: Jis tik vienas pinigus žliaũbia Mrj. \ žliaubti; apžliaubti; išžliaubti; nužliaubti; pažliaubti; prižliaubti; sužliaubti