dailinti reikšmė
Kas yra dailinti? dáilinti (-yti), -ina, -ino tr., daĩlinti Š 1. K daryti dailų, gražinti, puošti: Kam tep dáilini, ne į parodą veši Dkš. Gali nedáilint [kirvakočio], aš pats apsidáilinsiu Rs. Pamatė žmogų mindžiojant grumstus, dailinant vietą MPs. | refl.: Merga, eidama į prašmintinį, dáilinas, t. y. šukuojas, prausias, tiškuojas J. 2. R311, Kdn lyginti, glotninti: Brolis dáilina su abliu, su leistuvu lentą J. ║ laidyti su laidyne: Iki šiol Onytė sau ir motinai pati plovė ir dailino apykakles, nosines ir kitus baltinius LzP. ║ Krt prk. daryti gerą, taikingą: Čia gamta siūlo žmogui vien tik dalykus, sušvelninančius jausmą, dailinančius dvasią V.Kudir. | Kai pradėjo dáilinti (teisinti, aiškinti), tai, rodos, ir teisybe pavirto Up. 3. penėti, tukinti: Reik bekonus dáilinti su bulvėms, geriau užmokės Šts. 4. refl. gerintis, meilintis, plaktis, taikytis: Jau tas dáilinas prie tėvo, bene gaus kokį saldainį Užv. Dáilinosi dáilinosi, o nieko gero nelaimėjo Vdžg. Karuonis, ne arklys tas palšelis: kai ištrūks iš rankų, tai visą dieną varinėkis jį, dáilinkis prie jo, kol prisidáilinsi Skd. Katė dáilinas prie mėsos Šts. Pavinta (meilikautojas) dáilinsis, kol ką išgaus nuo tavęs, t. y. lydysis J. Dailinasi kaip bykšas prie vagies KrvP(Pln). Ir dailinsies kaip bajoras pri ožkos LMD(Tl). ◊ nùgarą dáilinti mušti: Spėriai sugavęs žiužį, sėdaus ir kitų nugaras tvinkt tvinkt dailinau M.Valanč. \ dailinti; apdailinti; išdailinti; nudailinti; padailinti; perdailinti; pridailinti; sudailinti; uždailinti