tukinti reikšmė

Kas yra tukinti? tùkinti (-yti K; MP386, N), -ina, -ino tr. SchL146, K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Mrj, Alk; SD1183, SD374, N, Sut caus. 1 tukti 1: Kad pati tunki, tùkink ir šeimyną J. Miltas juo tùkina, pieno geriau gerk Krš. Su košiums tùkina vyrukus Krš. Klėtys jo buvo javais užverstos, kuriais šėrė ir tukino galvijus ir arklius Tat. Čia tukinami est kaip galvijai ant pjovimo SE105. Ir bevelijos tùkint geriaus savo šunis ir kuinus ir apvilkt sienas šilkais ir auksu, o neg tave DPI6. Afieravojo ansjan jaučius ir tukintą pekų Ch2Sam6,13. | prk.: Raštinykai atėjūnai rūpindavos kuo sparčiausiai savo kišenes tukinti VŽ1905,267. ^ Botagas arklio netukina KrvP(Btr). Gaspadoriaus akys gyvulį tukina KrvP(Rod, Drsk). Savininko akys žirgą tukina Vaižg. | refl. K, Š, NdŽ: Juo viena yra, juo tùkinas KlvrŽ. Tùkinas tùkinas – baisi penimė Gs. Tukinuose Sut. Tiktai tukinas ir ganos ant gardo pono MP386. O šėnavoji sūnus tavo labiaus nekaip mane, kad tukintumitės tuo, kas yra geriausia iš visų valgomų afierų Ch1Sam2,29. Ir kaip kūnas ėdesiu prigimtuoju ne tiektai apvalume užlaikos, bet ir auga ir tukinas DP134.