aprėkti reikšmė
Kas yra aprėkti? 1 aprė̃kti, -ia (àprėkia J), àprėkė tr. 1. N, Š, DŽ, Brs apibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia Ašb. Visus aprėkė ir vėl išlėkė Mrj. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks Vžns. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša Srv. Apìrėkė visus in ambonijos Ktk. 2. garsiau už kitus įrėkti, perrėkti: Ta mergaitė visą vaikų pulką aprė̃kia Alk. Mes apìrėkėm lenkus bažnyčioj [giedodami] Ck. 3. Š garsiai apverkti, apraudoti: Aš àprėkiau mirusį, t. y. apverkiau J. Ir àprėkiau [velionį], kad jis teip rūpinos senais Stl. Ana kožnitelį susiedą àprėkė, apgailėjo Užv. Tie jo medaliai žėdnas krauju aplaistytas, ašarom àprėktas Skr. | refl. tr.: Aš liūbu išvažiuoti po mėnesį paviešėti, ale anie liūb visi apsirė̃kti munęs Sd. 4. refl. Sg pravirkti, apsiašaroti: Motina išbėgo priimti savo dukterį, apsìrėkė, ale buvo jau vėlai BM321(Kv). Ana išgirdusi apsìrėkė, apsirė̃kusi ir išejo Lkv. Stovi mergelė visa nusiminus, apsirė̃kus Skr. Tinkas kartais ir iš džiaugsmo apsirė̃kti Trg. | prk.: Kas yra, kad jūsų duona apsirė̃kusi (šlapia, sudrėkusi)? Šv. Žiūriu – ant mano kalno apsirė̃kusios bulbės (apsikrėtusios baltais puvimo taškeliais) Kž. \ rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; parrėkti; perrėkti; prarėkti; prirėkti; razsirėkti; surėkti; užrėkti