surėkti reikšmė

Kas yra surėkti? 1 surė̃kti, -ia (sùrėkia), sùrėkė 1. intr. DŽ1, Kp, Alk trumpai rėkti, surikti: Anas kap sùrėkė, tie manė, kad velnias Dglš. Da anas susprovijo surė̃kt iš visos gerklės Rš. Kad surė̃kia kaip gilnytė Ob. ^ Du kartu gimsta, kai surė̃kia, velnias bijo (gaidys) LTR(Brž). 2. tr., intr. DŽ rėkiant pakviesti, paprašyti, sugrąžinti: Surėk tėtę valgytų Kp. Po abiedai nueisiu, maž Panavą surėksiù, gal anas pamačys mums pakelt šulas Rš. Eik surėk piemeniui, kad avelės avižos[e] Ds. Vos sùrėkiau – negirdi, ir gana Alk. 3. intr. DŽ1, Brž, Ds smarkiai sudainuoti: Sueinam visi ir kad sùrėkiam Mrj. 4. intr., tr. Trgn, Prn atkalbėti, sudrausti: Mes sùrėkėm, ir n’išvažiavo Gs. Būčia pirkus, bet mane sùrėkė Mrj. 5. tr., intr. Lp subarti: Vyras ma[no] labai geras, negeria, nei surė̃ks Str. Surė̃k tu tuos vaikus – neleidžia žmogu praeit Rdm. Tas (tėvas) vis surė̃kia, tai terkšt [i](suduoda)
2 surė̃kti intr. 1. Ktk, Ad, Lb surikti: Surė̃ksta vaikas, ir po visai [anginos] operacijai Mlt. Aš girdė[ja]u, kad surė̃ko žmogus Mlk. Surėkau, tai pradė[jo] šuva lot Strn. Surė̃ko ir nutilo Kli. Anas surė̃ksta, aš tada da labiau surėkstù, i nustoja anas – nusgąsta Švnč. Surė̃ko „vagą“, tai jis (jautis) eina vagon LKT284(Bgs). 2. subarti: Nesakyk, surė̃ksta ir anas ant pačios Ds. \ rėkti; surėkti; užrėkti

Ką reiškia žodis surėmimas? Visi terminai iš raidės S.