aptrūkti reikšmė

Kas yra aptrūkti? aptrū́kti intr. Rtr 1. B, Sut, Srj aplink įtrūkti, įplyšti, įskilti: Aptrū́ko aludė SD228. Bačka aptrūko N. Pakšt – ir aptrū́ko aplink visą [graižas] Lp. Mūsų kaminas nuo šalčio aptrū́ko Ds. Čia nedaugį aptrū́kę (apie dviračio ventilį) Btrm. 2. KŽ, LzŽ, Dv apiplyšti, apdriksti, apskurti: Aptrū́ko jau šeimynos drabužiai J. Jau paskutinis apsisegelas applyšo, aptrū́ko Rod. | Neprisrinkęs, aptrū́kęs žmogus LKKXIII28 (Grv). [Piemenėlis] toks apskuręs; aptrū́kęs, terbelę pasiėmęs, votagą Lk. Atejo pri jų maža ubagelė: aptrūkusi, pusbasė, nušašusi M.Valanč. Paliko biednas kai ubagas aptrūkęs brš. ║ Dv, Sn apirti, apgriūti, aptrupėti: Stogai aptrū́kę, apiplyšę Grd. Aptrū́kę visi pašaliai Šts. Š. Juzupas, atradęs namelius Motinos Švenčiausios aptrūkusius, kaip reikiant aptaisė M.Valanč. Medy pirkutė nedidukė, pašlijus, sena, aptrūkus LTR(Rod). 3. DŽ kiek suskirsti, suskeldėti: Kojos kiek aptrū́kę, peršti Gs. 4. truputį pristigti: Mašina jau darbo aptrūko Jnšk. | refl. impers.: Aptrū́kstas sukraus ir bagotims Šts. 5. nustoti duoti pieno: Nusto[jo], aptrū́ko karvė Dglš. 8. apšusti, apvirti, apsitraukti: Grobus užraišioji stipriai, įmeti į karštą vandinį, aptrū́ko Tl. Tos kepenos jau virtos yr, aptrū́ksta Tl. \ trūkti; aptrūkti; atitrūkti; įtrūkti; ištrūkti; nutrūkti; patrūkti; partrūkti; pertrūkti; pietrūkti; pratrūkti; pritrūkti; raztrūkti; sutrūkti; užtrūkti